Systemair

Ypač atėjus vasarai, labai dažnai galima išgirsti frazę „labai didelė drėgmė“, ir žmonės dėl drėgmės skundžiasi beveik tiek pat, kiek dėl karščio. Tai ypač dažnai pasitaiko pakrantės regionuose. Tai „kas yra drėgmė?“, ir kodėl sakome „karštis dar pakeliamas, bet drėgmė nepakenčiama“.

Trumpai tariant, žodis drėgmė naudojamas apibūdinti vandens garų kiekiui esančiam ore. ŠVOK pramonėje (ar terminologijoje) yra trys drėgmės įvertinimai, žymintis skirtingas sampratas. Tai yra:

  • Absoliuti drėgmė
  • Specifinė drėgmė
  • Santykinė drėgmė

Absoliuti drėgmė žymi vandens garų masę oro kiekyje. Išmatuojama naudojant prietaisą vadinamą higrometru, absoliuti drėgmė yra tokia reikšmė, kuri kinta su klimatu ir geografine vieta. Ji mažėja judant nuo pusiaujo link ašigalių ir nuo pakrantės regionų link žemyninių ir aukštųjų regionų.

Specifinė drėgmė žymi vandens garų masės ore ir bendros oro masės santykį. Kitaip tariant, tai paprastas mišinio santykis. Paprastai jis naudojamas nusakyti kiek gramų vandens garų turi 1 kilogramas oro. Žemiau rodomoje psichometrinėje diagramoje, skaičiai kairėje nurodo specifinę drėgmę.

Santykinė drėgmė yra procentais išreikštas santykis tarp atmosferoje esamo vandens garų kiekio ir garų tamprumo tam tikroje temperatūroje. 100% santykinė drėgmė reiškia, kad oras pilnai prisotintas vandens ir daugiau vandens garų nebegali atlaikyti. Tai yra, jei ore būtų dar daugiau vandens garų, oras kondensuotųsi ir virstų skysčiu, arba susidarytų rūkas. Tuo remiantis, taip pat galima teigti, kad lietaus tikimybė išauga kai santykinė drėgmė yra didelė. Ta reikšmė, kuri kartais per orų prognozę rodoma kaip drėgmė, būtent ir yra santykinė drėgmė. Priešingai nei specifinę ir absoliučią drėgmę, mes žmonės jaučiame santykinę drėgmę, o tai turi tiesioginės įtakos mūsų jaučiamam komfortui.

Viršuje esančioje psichometrinėje diagramoje, skaičiai apačioje nurodo sausą termometro temperatūrą, skaičiai kairėje nurodo specifinę drėgmę, o mėlynos linijos – santykinę drėgmę. Diagramoje aikškiai matoma, kad kai specifinė drėgmė, t.y. vandens garų kiekis ore, išlieka vienoda, santykinė drėgmė mažėja kylant temperatūrai. Taip yra dėl to, kad, kaip jau minėta anksčiau, garų kiekis, kurį oras gali atlaikyti, didėja su kylančia temperatūra.

 

Diagramoje taip pat matome, kad tas pats vandens garų kiekis duoda skirtingas santykinės drėgmės reikšmes tame pačiame kambaryje, bet prie skitingų temperatūrų.

Trumpai aptarę, kas yra drėgmė, pereikime prie drėgmės įtakos žmogaus komfortui. Tiek didelė, tiek maža drėgmė daro neigiamą įtaką žmogui. Galima sakyti, kad temperatūra tarp 20-25°C ir drėgmė tarp 40-60%, yra tinkamos sąlygos komfortiškam žmogaus gyvenimui. Oro sąlygos už šių ribų, žmogaus gyvenimą veikia neigiamai.

Žmogaus organizmas turi šilumos atmetimo refleksą, kai kūnas prakaituoja kylant temperatūrai. Prakaitas, pašalintas per kūno poras, garuoja ir susimaišo su oru. Garuodamas jis kartu ištraukia ir kūno šilumą, taip mes atvėstame. Tačiau, vasaros metu, o ypač pakrantės regionuose, kur santykinė drėgmė yra gan didelė, oras ir taip atlaiko tiek vandens garų, kad sunku atlaikyti dar daugiau. Tuomet, kūno prakaitas, turėdamas atvėsinti kūną, garuoja lėčiau arba negaruoja visai. Iš kūno nepašalinta šiluma pasilieka organizme ir kelia kūno temperatūrą, o tai žmogus jaučia.

Be šio didelės drėgmės daromo efekto, dar žinoma, kad ji gali sukelti tokias ligas, kaip astma, širdies nepakankamumas, natrio trūkumą, LOPL ir kt. Vis dėlto, ne tik didelė, bet ir per maža drėgmė gali daryti neigiamą įtaką žmogaus organizmui. Žemas drėgmės lygis, kurį oras gali atlaikyti (specifinė drėgmė) šaltuoju sezonu, gali sukelti sausas atmosferos sąlygas. Yra žinoma, kad dėl sauso oro išsausėja oda, atsiranda kvėpavimo takų ligos, kraujavimas iš nosies ir dar daug kitų sveikatos sutrikimų.

Uğur Ege ARAT
Systemair HSK Turkey

Sekite mus socialiniuose tinkluose
Feedback